PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS

DIREKTORĖ

                                                         

Kultūros centro direktorė SVETLANA JAŠINSKIENĖ 
 
Direktorės 
gyvenimo aprašymas

FACEBOOK


2 % pajamų mokesčio

Pagėgių krašto TIC

Prasmingai įminti pėdas interneto technologijų platybėse

                   

Šiandieną beveik visus biudžetinius kultūros centrus galime vadinti etno kultūros centrais, nes pop kultūra kuo toliau tuo labiau nuteka į privačių įstaigų, įmonių, firmų, o jos turėdamos kitas finansines galimybes stebina naujovėmis, įvairumu, paslaugų plėtra. 

                   Apie etno kultūrą balandžio 25 – ąją Kelmėje, vyko seminaras, kuriame pranešimus skaitė bei diskusijas vedė Lietuvos Nacionalinio kultūros centro Papročių ir apeigų poskyrio vadovė Nijolė Marcinkevičienė, specialistės Vida Šatkauskienė, Loreta Sungailienė, Skirmantė Ramoškaitė. Seminaro tema: Nematerialus kultūros paveldas Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionuose. Seminare dalyvavo Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir direktorės pavaduotoja Danutė Bardauskienė

Kaskart nuvykę į kultūros įstaigą kitame rajone domimės kultūros struktūra, veikla, finansavimu ir kitomis kultūros aktualijomis. Kelmėje gerą įspūdį paliko rajono savivaldybės kuriama kultūros visuma. Kaip ir visa Lietuva, Kelmė taip pat išgyvena emigraciją, tačiau tai kas lieka ir ką turi buria į visumą o ne skaldo į mažus juridinius vienetus pasmerkdami paskęsti popieriniame dokumentų liūne. Į vieną juridinį vienetą kelmiškiai sujungė Amatų centrą, etno centrą, galeriją.

                   Registruoti, aprašyti, pateikti Lietuvos nematerialųjį kultūros paveldą ir sudėti jį į sąvadą yra milžiniška užduotis ne tik Kultūros centrams, bet ir bendruomenėms bei visiems, kurie prisideda prie kultūros vyksmo.

Savo srities vertybių savotišką sąvadą sudarinėti prieš kelis metus pradėjo šalies bibliotekos, po jų sekė muziejininkai įsitraukdami į programas LIBIS, MIBIS, atėjo eilė kultūrininkams apžvelgti ką turime , ką branginame, kuo didžiuojamės ir turime išsaugoti ateities kartoms.

               Nematerialus kultūros paveldas Lietuvai kitų šalių kontekste – vizitinė kortelė, tad ji turi būti savita, solidi, informatyvi, patraukli. Lietuvos kultūros centrų praktikoje nematerialaus kultūros paveldo registrą atlieka ne vienas specialistas, pilnai dirbantis kitą etno darbą, o visa komanda; operatorius, kraštotyrininkas, etno specialistas. Šiai veiklai skiriamos lėšos, organizuojamos ekspedicijos.

                 Iš etno specialistų daug kritikos sulaukė tik „popieriuje“ veikiančios savivaldybių etno, meno tarybos. Tuo tarpu gerais pavyzdžiais dalinosi tos savivaldybės, kur etno ar meno taryboje pirmininko pareigos atiduotos tiesioginiam etno specialistui arba kultūros darbuotojui, o ne valdžios atstovams. Pasak seminaro lektorių, jei tokios grupės pirmininkas yra politikas, dažniausiai , darbas yra pasmerktas myriop.

                 Kultūros darbuotojams, specialistams, registruojant, saugant bei užtikrinant Nematerialaus kultūros paveldo tęstinumą, iškelta didelė užduotis; savo lokaliose vietose konsultuoti bendruomenes, neleisti iškraipyti regiono etno kultūrą, nesistengti organizuoti daug renginių, bet juos organizuoti išlaikant tos vietos savitumą, šaknis, prasmę.

Itin malonu buvo išgirsti, kuomet geru pavyzdžiu buvo paminėtas Pagėgių savivaldybės Kultūros centro organizuojamas Žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje

                Mintimis registravome kiek nematerialaus paveldo reiškinių galėtume užregistruoti Pagėgių savivaldybėje. Priskaičiavome virš dešimties. ir tai tik dvi kultūros darbuotojos, o kur dar didžiuliai nematerialios kultūros klodai slypintys mūsų savivaldybės seniūnijose, kaimuose.... o kad taip nors po 0,5 etato kultūros darbuotojo seniūnijose, tuomet gal socialinių problemų po truputį mažėtų ir natūraliai soc. darbuotojai taptų kultūros darbuotojais.

 

 

Foto akimirka

Kalendorius

gruodžio 2018
PATKPŠS
12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31

DAINŲ ŠVENTĖ 2018

vardan