PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS

DIREKTORĖ

                                                         

Kultūros centro direktorė SVETLANA JAŠINSKIENĖ 
 
Direktorės 
gyvenimo aprašymas

FACEBOOK


2 % pajamų mokesčio

Pagėgių krašto TIC

Neužmirškime savo šalies skaudžios istorijos

...Aimanuodami griūva medžiai,

Gyvomis šakomis linguodami...

Dvi mergaitės atklydėlės

Kirviais tašome baltą liemenį.

Byra miško ašaros...

Duonos kriaukšlė sustingo į akmenį,

Juodas vakaras artyn sėlina..

(ištrauka iš tremtinių eilių).

 

                                                                 Sovietinio režimo represijas lydėjo ne tik žiaurus elgesys, laisvės ribojimas, bet ir trėmimai iš gimtosios šalies. Atsidūrę toli nuo Lietuvos, tremtiniai neteko jiems įprastos gyvensenos, bendruomeninių ryšių, jautėsi vieniši ir bejėgiai. Moterys, vyrai, o ypač vaikai, palikti likimo valiai ledo ir sniego platybėse, kaip liudija atsiminimai, neretai prarasdavo realybės jausmą, nes sąmonė atsisakydavo priimti visą tą siaubą. 

                              Buvusi tremtinė Olga Merkienė taip prisimena pirmąsias dienas Rusijos šiaurėje: „Vieni turėjo šiek tiek drabužių, apavo, šį tą iš maisto, kiti buvo išvežti kaip stovi, todėl pradėjo skursti nuo pat pirmos dienos jau Altajaus krašte. Atsidūrę šioje nykioje vietoje, žmonės taip pasimetė, kad kai kurie apskritai nesiorientavo, kas aplink darosi. Prisimenu Gavorskį, jo inteligentišką motiną ir seserį: jos siūlėsi mokyti mūsų vaikus prancūzų kalbos ir groti fortepijonu. Vargšės mirė žiemą vienos iš pirmųjų.“ Nukamuoti bado, šalčio, ligų, mirtinai išsekę, kaliniai ilgainiui nebegalėdavo prisiminti net savo ir artimųjų vardų, pamiršdavo, kiek turi vaikų… Prarasdavo žmogiškąjį orumą, ir tai buvo ypač skaudi patirtis: „O čia, Komijoj, jau ir man parūpo į 1-o lagerio valgyklą dubenėlių laižyti. Nusilpau. Kai žmogus nusilpsta, neturi susilaikymo, gėdos […] Pasidariau šakalu, ėjau apie stalus ir laižiau bliūdus.“ Represuoti asmenys darydavosi įtarūs, baikštūs, nekalbūs. Trauminė patirtis keitė žmonių elgseną, todėl represuotus asmenis buvo galima atpažinti iš bruožų, įgytų lageryje ar tremtyje.

 Lagerių bičiulė peterburgietė Ira sako lengvai atpažįstanti buvusį kalinį iš įpročio surinkti nuo stalo trupinius ir susižerti į burną;“ Mano sesuo atskirdavo juos iš žvilgsnio: jie žiūrėdavo nuolat žeminamo benamio šuns akimis“.

Ankstų birželio 14-osios rytą Pagėgių miesto Birutės gatvėje kultūros centro kolektyvas paruošė Gedulo ir Vilties dienai skirtą kompoziciją – Gediminaičių stulpus vainikavo Lietuvos trispalvė, Taikos vėliava,  Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vėliava, lauko gėlių puokštė ir didžiulė žvakė.

Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Kazys Žutautas jautriai priminė apie tremtinių kančias, akcentavo apie jų atsidavimą Dievui, sakė, kad tik malda suteikė stiprybės išlikti svetimose platybėse ir sugrįžti į gimtuosius namus.

Kultūros centro direktorė S. Jašinskienė, pavaduotoja D. Bardauskienė, etninės veiklos specialistė A. Mikšienė perskaitė ištraukas iš tremtinės Birutės laiškų į namus.

Tylos minute buvo pagerbtas tremtinių atminimas.

Kokia yra didžiulė vertybė – Taika... Kaip gera atsibusti taikų, ramų rytmetį savo namuose...

Kultūros centro informacija.

FOTO ČIA >>

Foto akimirka

Kalendorius

gegužės 2018
PATKPŠS
123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031

DAINŲ ŠVENTĖ 2018

vardan